DALYVIŲ ATSILIEPIMAI

Atsiliepimai iš LINOS

Tikrai nesunku aprašyti savo įspūdžius, bet labai jau galvą tas vandenynas pravėdino. Kažkodėl čia visai nebesinori rimtai mąstyti ir rimtai bei išsamiai kažką aprašinėti :) Norisi tiesiog pasakyti: atvažiuok ir tu:) Tai, ką čia pamatysi ir išgyvensi, bus patirta savo, o ne svetimu kailiu:)

Šiandien paskaičiavau, kad Gold Coast esu lygiai tris savaites. Per šį laiką spėjau susirasti nuostabių draugių ir draugų, nebepasiklysti ieškodama kokios nors naujos vietos, įpratau prie britiško ir mums neįprasto eismo, pakeičiau gyvenamąją vietą į naują, turiu australiško banko ANZ kreditinę kortelę ir sąskaitą.

Po truputį viskas tampa kasdienybe, išskyrus, nuostabųjį vandenyną... Kiekvieną dieną vaikščiodama Ramiojo vandenyno pakrante, nuolat palaimingai traukiu gaivų orą, pėdas gaivina nerealaus minkštumo vėsios bangelės. Prie vandenyno traukiu ir dieną ir vėlų vakarą. Iki šiol man tai yra kaip stebuklas, nuo kurio negaliu atsikvošėti ir atsidžiaugti :)))

Bet apie viską iš pradžių. Į Australiją skridau jau žinodama, kur gyvensiu. Tiesiog išsinuomojau kambarį studentų bendrabutyje. Jį man rekomendavo Study and Work programos dalyvis Lukas. Savaitė nuomos man čia atsiėjo 185 AUD. Jei Sidnėjuje ši nuomos kaina gal ir būtų normali, Gold Coast vidutinė kambario kaina yra apie 150 AUD.

Palmių apsuptą jaukaus bendrabučio kambarį, nors jis buvo tikrai patogus gyventi, iškeičiau į kambarį nuosavame name už 150 AUD per savaitę. Pastarojo savininkas 50 metų australas Adrianas. Jis niekur nedirba, gyvena tik iš nuomininkų pinigų. Mano naujoji gyvenamoji vieta – Mermaid Beach. Čia turiu apie penkiolikos kvadratinių metrų kambarį, dvigulę lovą, sieninę erdvią drabužinę, komodą ir kriauklę. Tai priklauso tik man. Dušo kabina, tualetu, virtuve bei svetaine dalinuosi su čia gyvenančiais dar penkiais nuomininkais:)

Beje, šiame name esu vienintelė moteris:) Ir vienintelė lietuvė:) :) Du prancūzai, du japonai ir kolumbietis – su šia kompanija smagiai leidžiame vakarus, atskirai gamindamiesi vakarienes. Kartą abu japonus Joshi ir Riou išsitempiau į Mermaid Beach esančią taverną. Smagiai pavakarojome. Bet mūsų vakaras greitai baigėsi, nes po kelių stiklinių alaus mano naujieji kambariokai buvo gerokai apgirtę:))

Visi mano kambariokai yra banglentininkai. Išskyrus mane. Aš čia pasirinkau Capoeira studijas :) Kai Lietuvoje pasakiau, kad perku Capoeira mokslus, maniau, smagiu šokio žingsneliu ištirsiu Australiją, dėl nieko čia nesuksiu galvos :) Labai apsirikau Capoeira – pats tikriausias brazilų kovos menas. Ir jokių šokio judesių čia nė su žiburiu nesurasi cha cha cha :)

Mano studijos koledže atrodo taip: 8 valandos – teorija (tiesiog sėdi koledže, pildai elementarius užrašus), 12 valandų – sportas. Privalomos keturios valandos – Capoeira. Kitas valandas gali užsiimti joga arba treniruotis sporto klube. Bet būtina visas dvidešimt valandų užsižymėti, kad buvai, nes kitaip gresia deportacija iš Australijos…

Jau susidėliojau savo grafiką. Visą pirmadienį leidžiu koledže, kad užsidėčiau pliusą ties privalomomis aštuoniomis valandomis teorijos.Antradienį – penktadieni – Capoeira – 8 valandos sporto :) Likusias keturias valandas paprastai leidžiu sporto klube. Laiką ten tempiu apie valandą eidama treniruokliu, lėčiausiu pasaulyje žingsniu :) Rinkčiausi jogą, bet jos užsiėmimai vyksta vakarais, o tuo metu aš jau paprastai būnu prisivalgiusi, išvargusi po Capoeiros treniruočių bei noriu turėti vakarą be jokio sporto :)

Tad... Praėjo dvi savaitės mano mokslų, o ant mano kūno pastebimai ryškėja raumenukai. Ir taip gera pagaliau jausti vis stiprėjantį pilvo presą :) :) Dar neįsivaizduoju, kaip aš čia atrodysiu po pusmečio, bet jau dabar esu gerokai sustiprėjusi :)

Visa ši sunki kasdieninė treniruotė man išeina tik į naudą. Mat iki šiol neturiu darbo. Jei ne sportas, turbūt jau liečiau ašaras, galvodama apie ateitį ir kaip čia išgyventi :) Bet dabar kažkaip atsipalaidavusi žiūriu į šį reikalą :) Šypsena nuo veido dar nedingo :)

Kasdien išsiunčiu apie penkias dešimt savo cv. Tik mano cv čia – sumeluota ir pritaikyta greičiau surasti darbą Gold Coast. Ieškau vietos klientų aptarnavimo sferoje, restoranuose, viešbučiuose bei siūlausi dirbti aukle. Iki šiol jokio atsakymo, jokio skambučio :)

Na, labai nenustebau, nes iki šiol neturiu savo Tax Fail Number (TFN). Ir tik šiandien aktyvavau savo australišką banko kortelę. Čia viskas vyksta labai lėtai. Australai niekur neskuba. Jie tokie atsipūtę!!!:) Ir aš pati čia nebesinervinu ir niekur neskubu. Tiesiog jaučiu, kad kai turėsiu TFN, rasiu ir darbą :)

Iš karščiausios lietuviškos vasaros atvykau į australišką žiemą :) Dienomis čia – apie + 24 laipsnius šilumos, vakarais labia atvėsta. Šiandien pirmą dieną čia lyja, man tai labia netikėta ir neįprasta :) Labai laukiu lietuviško rugsėjo, spalio… Visi aplinkui sako, kad tada čia bus tikras rojus :)

ATSILIEPIMAI IŠ JUSTINOS

Sėdžiu prie tuščio lapo, ir jau gerą pusvalandį mąstau, ką parašyti… Australija man – didžiausias gyvenimo nuotykis. Rašau kitaip, nei kiti programos dalyviai, nes jie rašė būdami Australijoj, o aš – jau namie, Lietuvoje, visi įspūdžiai susigulėję ir emocijos nuslūgę. Australija... prieš porą metų skambėjo, kaip kažkokia tolima ir nuostabi šalis. Grįžus liko tik NUOSTABI. Tolis nebeegzistuoja. Para lėktuve ir tu jau kitame pasaulio krašte – vaikštai „žemyn“ galva, mėgaujiesi saule ir kartoji „No worries“. Australija – svajonių šalis. Šilta ne tik klimatu. Čia žmonių draugiškumo, tolerantiškumo ribos išnyksta. Tiesiog ištirpsti „No worries“ aplinkoj ir nejučiom pajunti, jog šypsaisi, klausi visiškai nepažįstamų žmonių, kaip jie gyvena, kokia jiems šiandien diena... Jei leidžia galimybės, šimtu dvidešimt procentų sakau – važiuokit, verta.

Tokių paplūdimių Australijoje daugybė.

Visiems rūpi, ar rasiu darbą, ar pakankamai užsidirbsiu, ar „atmušiu“ kelionę. Aišku, visiems to pažadėti negaliu. Bet iš savo patirties galiu pasakyti – darbą susirasti nesunku. Svarbu drąsiai šnekėti (kad ir netaisyklinga ar laužyta anglų kalba) ir ieškoti ieškoti ieškoti. Vienas draugas, kuris išvažiavo į Australiją rugsėjo pabaigoje, po savaitės rado darbą. Net deramai kojų apšilti nespėjo :) Aš pirmą darbuką susiradau po keletos savaičių. Dirbau Luna Park‘o suvenyrų parduotuvėlės pardavėja, libaniečių restorane padavėja, McDonalde už kasos stovėjau. Be to, Australijoj bedarbystės rodikliai yra vieni žemiausių pasaulyje.

Kai užsidirbsit tiek pinigėlių, kad pradės atlikti pramogoms ir kelionėms... Naktinis gyvenimas Australijoj, oi kaip verda! :) Bet mes didžiąją dalį pinigų išleidom kelionėms... Nepilnus du mėnesius keliavom po Australijos didžiausius miestus, dykumas, kalnus ir vandenyno pakrantes. Vėliau daugiau nei mėnesį keliavom po neįsivaizduojamo grožio šalį – Naująją Zelandiją, į kurią neužsukti, būnant visai čia pat yra didžiausia klaida :) Jei nebūtumėm keliavę, būtumėm atidirbę visus pinigus, investuotus prieš išvažiuojant.

Jei turite papildomų klausimų, drąsiai rašykite man Justina@ziptravel.lt.

ATSILIEPIMAI IŠ POVILO

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų perskaityti! Geriausiai gyvenimą Australijoje atspindinti tiesioginė programos dalyvio transliacija iš Sidnėjaus:

Atsiliepimai iš Giedrės

Kelionė. Ji iš viso iš Vilniaus į Sidnėjų truko apie 35val, atrodo nerealiai daug, bet lektuve pagrinde miegas, maistas ir filmų žiūrėjimas :) Del laiko juostų diena su naktim maišėsi net kelis kartus. Maisto lektuve tai irgi duoda be proto daug, kas kelias valandas kaip kūdikius maitino :) kėdės patogios, su žaidimais, pagalvėm ir dar belenkuo. Dovanų duoda, o jei dar vaikas esi tai išvis gerai! - dar daugiau dovanų gauni :)))

Darbai. Dėl darbo paieškų, tai labai daug kas priklauso nuo anglų kalbos mokėjimo lygio, nes jei sunkiai susišneki, tai lieka tokie darbai, kai nereikia bendraut su klientais. Girdėjau, jog čia yra perkraustymo darbai, kur visai gerai moka ir kalbos labai daug nereik. Šiaip geriausia darbo ieškotis, jei randat draugų, pažįstamų ar šiaip – lietuvių :). Aišku tik atvažiavus laaabai sunku tą padaryt, bet aš va susipažinau su tokiu vaikinuku rusu, kuris čia tik porą savaičių, tai padėjom jam darbą picerijoj susirasti (20val), tai pradžiai tikrai neblogai. Pragyvenimui užtenka. Darbai patys įvairiausi ir paprasčiausi: “kabakuose”, “makdonalduose”, “cleaning'as”, picų ar kito maisto “delivery” ir pan.
Uždirbt galima 10-25 dolerių per valandą (padaugink iš 2 ir gausi litus).

Mokslai. Norint stot į univerą, reikia egzaminų ir visokių testų (kiek girdejau, bet kadangi nestudijuoju universitete, tai jokios kokybiškos info suteikt negaliu). Kadangi dažniausiai čia vistiek turbūt važiuojama ne mokytis, o šiaip – Australijos pažiūrėt, tai geriausias pasirinkimas yra koledžai. Pradžiai rekomenduojama anglų kalbos kursai. Aišku brangūs jie, bet labai įdomūs. Dabar studijuoju „travel&tourism“. Atsiliepimai tikrai geri, tiek apie koledžą, tiek apie mokslų kokybę, tiek apie dėstytojus. Turėjom problemų dėl mokslų prasitesimo, bet tiek mokytojai, tiek valdžia labai draugiškai ir geranoriškai padėjo. Ir šiaip viskas labiau iš praktinės pusės, nėra tiek daug teorijos kalimo, kiek pas mus mokymo įstaigose.

ATSILIEPIMAI IŠ INDRĖS

Nuo ko čia pradėjus...Turbūt pirmiausia reiktų nuo to, jog visko nupasakoti neįmanoma, reikia patiems atvažiuoti ir pajusti australietišką gyvenimą. O jis čia tikrai kitoks nei Lietuvoje... Sidnėjuje esi didelės minios dalis, apsuptas įvairių kultūrų, tačiau tai turi savo žavesio ir suteikia nepaprastą laisvumo jausmą. Australiją galime pavadinti "No worries" šalimi. Kur bepasisuksi, išgirsi “No worries, it's ok” :) Ir tikrai kartais atrodo, jog jie neturi problemų, bet jie jų turi, tačiau jie to neparodys visam likusiam pasauliui. Prieš išvažiuodama daug prisiklausiau apie australų geraširdiškumą, ir patvirtinu - tai tiesa! Gal ir ne visada naturalūs, bet tikrai smagiau, nei matyt surūgusius veidus. australai visada bandys padėti, kiek galės ir niekad nepamirš pasiteirauti, kaip tau sekas. Reiktų pamatyti, kaip jie bendrauja - du nepažįstami metro stotyje gali pradėti šnekėtis kaip seni draugai. Na, sunku nusakyti žodžiais... aš ir dabar vaikštau išsižiojus ir negaliu nustoti dairytis aplink - tiek į žmones, tiek į patį miestą. Sidnejus visada kitoks ir stebinantis. Aš jį vadinu pačiu tolerantiškiausiu pasaulio miestu. Beje tik atvykus
į Sidnėjų, pasijauti lyg būtum Honkonge, nes už miesto centro azijiečių matyti daugiau nei pačių australų, bet prie visko priprantama:) kalbant apie orus...čia jau sudėtingesnė tema, iki šiol mes jų čia dar neperpratom - tai saulė šviečia, pravažiavus tunelį jau lietus lyja. Lauke – 30, įeini į parduotuvę – 0 :) o apie vėjus bei skersvėjus tai jau net nepradėsiu pasakot, vėjuota čia visada! Bet australai atrodo čia prie visko pripratę – šortai ir “šliopkės” tiek žiemą, tiek vasarą:)

Šiaip apie Australiją galima prisiklausyti daug ir atvykt čia jau su nusistatytais stereotipais, bet daugelis mitų turbūt sugrius. Geriausia atkeliauti be išankstinių nuomonių, tada viskas dar įdomiau:)

ATSILIEPIMAI IŠ AUDRIAUS

Sidnėjuje man viskas klostosi gerai: oras neblogas, gamta graži.
Kelionė praėjo labai sklandžiai, mane pasitiko.
AEC kursuose įdomi mokymo sistema. Šiaip papuoliau į vidutinių grupę, tai neužsikraunu labai mokslais. Lankomumas žymimas. Čia suvažiavę iš Azijos, Japonijos ir Portugalijos.

Šiaip apie mokslus tik gerai galiu atsiliepti. Fainai, labai draugiški žmogeliukai. Ten gali pabendrauti vos ne su visu pasauliu. Nėra sunku, nes pasirinkau neaukštą anglų kabos lygį. Pati mokymo struktūra labai teigiamai nuteikia, nes mokytojai sugeba išaiškinti ką reiškia kažkoks nežinomas žodis anglų kalba. Tai stebina!:)

Jei kas ruoštųsi atvažiuoti čia, aš mielai sutikčiau papasakoti ir padėti:)
Apsigyvenau su draugu Nikolaju viename kambaryje. Kartu name gyvena brazilijos atstovai, lenkaitė, yra ir japonė. Na, visas pasaulis, vos ne :):):)
Šiandien su Nikolajumi buvome AEC antrą kartą. Čia dirba beveik vieni brazilai. Šiaip visos galimybės yra pas juos pasinaudoti dėl nemokamų paslaugų. Suteikia pagalbą pildant dokumentus. Žodžiu, gerai viskas:)

Aš pats dirbu jau trečia savaitė. Sekasi neblogai, važinėjuosi darbo metu po Sidnėjų, išsiurbiu kilimą ir vėl į ofisą grįžtu. Toks jau mano darbas.
Kalbant apie darbus, tai papraščiausia yra pirkti dienraštį ir skambinti. Taip ir aš radau. Man pasisekė - du skambučiai ir priimtas.
Darbas mano- kiliminės dangos valymas. Gavau darbinę mašiną, pilną kuro ir telefono apmokėjimą. Ir procentus gaunu nuo padarytų darbų. Turi užsakymų, sėdi ir važiuoji pas žmones, į įmones ir t.t. Atvažiavęs išsiurbi kilimą ir toliau po Sidnėjų. Faina, nes gali pažinti daug žmonių. Rytinę pakrantę visą jau išmaišęs. Daug pamatai tokį darbą dirbdamas.
Kalbant apie atlyginimą, tai minimaliai dirbant užtenka pilnam pragyvenimui, jei daugiau dirbi, tai ne tik ant duonos, bet dar ir ant sviesto:):):):) Valandinis uždarbis vidutiniškai 16AUD, mašinų plovimas 10 -12 AUD, housekeeping’e ir waitress - apie 20 AUD.

Atsiliepimai iš Vytauto

Sveiki,
Manau, kai kam gal bus įdomu apie gyvenimą Sidnėjuje...
Suprantama, kad daug kam aktualus klausimas: kaip ieškotis darbo? Susirasti kvalifikuotą darbą tikrai yra įmanoma, tik tiek kad Austalijoje niekas neskuba, ir išsiuntinėjęs gerus CV į kompanijas, nenustebk, jei tau paskambina po mėnesio ar dviejų. Patarimas: turėti gerą CV. Kadangi susirasti darbą norėjau greitai, aptarnavimo sferoje jo ilgai ieškoti nereikia. Beieškodamas geresnio darbo, padirbau keliuose restoranuose, kol galiausiai išsirinkau vieną, kuriame dirba faina chebra - beveik visi darbuotojai vietiniai, tik vienas toks dar iš Mongolijos. Dirbu restorane "Kingsley Crab and Steak House". Iš čia matosi Sidnėjaus dangoraižiai, ir čia pat stovi jachtos. Žodžiu, vaizdas atsiveria gražus. Kol kas dirbu 20 val. per savaitę, bet pragyventi pilnai pakanka ir dar sutaupyti galima. Dirbdamas restorane 20 val., aš uždirbu trigubai daugiau nei Lietuvoje dirbdamas visas 40 valandu. Suprantama, tas darbas ne amžinai, bet juk visada norėjau pamatyti Australiją! Dirbu tik tris vakarus, tai laiko tikrai užtenka ir mokyklai, ir Sidnėjaus tyrinėjimams.
Mokausi Sidnėjaus Verslo ir Turizmo Akademijoje (Sydney Bussines&Travel Academy). Pirma savaitę rimtų paskaitų kaip ir nebuvo. Daugiau mokino, kaip reikėtų mokintis :) ))) Paskaitos prasideda 9.00 ryto ir vyksta iki 12.45 val. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Lankomumas yra stipriai reguliuojamas: visada reikia pasirašyti, kad ateini ir išeini iš paskaitos, nes viza reikalauja ne mažesnio 80% lankomumo, nors! jei gerai sutari su mokytoju, o čia taip ir dažnai ir buna, tai viską įmanoma sutarti :) Penktadieniais paskaitų nebūna, tačiau reikia praleisti papildomas penkias valandas per savaitę savišvietai (savistudijoms, pasimokinti kažką daugiau ar ruošti atsiskaitomus darbus). Kas dvi savaites dėstoma po vieną dalyką, o kiekvienos savaitės gale vyksta atsiskaitymai. Bet atsiskaitymai tokie lengvi, kad dažnai net neimi į galvą, jog čia kažkas svarbaus. Kadangi atvažiavau čia “pakeliauti”, tai studijuoti turizmą netgi dvigubai įdomiau. Mokausi apie 1.Turizmo žinių vystymas ir atnaujinimas (apie agentrų veiklą, kokios valstybinės ir nevalstybinės institucijos čia egzistuoja); 2. Informacijos šaltiniai bei aprūpinimas ir patarimai/pranešimai apie Australiją (šitoj vietoj labai praverčia žinios apie įvairas lankytinas Australijos vietas, turistinius maršrutus, kaip ir kas yra svarbiausia Australijoje); 3. Vystyti ir atnaujinti turizmo žinias; 4. Tikslinės informacijos šaltiniai ir aprūpinimas bei patarimai/pranešimai apie Afriką/Artimuosius Rytus; 5. Gido darbas. Dalykai man patinka, rodos, ne per daug sunkūs – juk atvažiavau čia mėgautis gyvenimu! Labai juokingas momentas yra, kai ateinani i akademiją ir atsižymi kortele, toks aparatas nuskenuoja kortelę, ir garsiai praneša: "Welcome number one thousand four hundred and seventy six!" :) Žodžiu, net vardo nebeturiu, tik kažkokį numerį :) Ir visiems studentams tas pats :)) Kai išeini, vėl nuskenuoji, ir sako: "Good bye, number one thousand four hundred &..." :) Ne per seniausiai išlėkėm iš Sidnėjaus metropolio į gamtos glėbį. Kartu su vietiniais Australijos lietuvių skautais keliavom aplankyti Jenolan Uolas, už kokių trijų šimtų kilometrų nuo Sidnėjaus į Mėlynuosius Kalnus (Blue Mountains). Gamta, rodos, visada kuria tik stebuklus šitoj Australijoj: kiek visokiu augalų ir gyvūnų... Oras kaip kada, jei būna apsiniaukę, tai 22-24 laipsnių, o jei giedra, tai staigiai pašoksta iki 30-34. ši mėnesį saulė savo bučinius jau dalina dosniau. Ir taip su kiekviena diena – Kalėdos nusimato karštos :) Labai faina žinoti, kad atvažiavau praleisti Kalėdas su “maikonu” ir šortais po kepinančia saule. Bent jau vieną žiemą aplenksiu :)
Galu gale džiaugiuosi, kad po pasaulį važinėjame būtent per jūsų agentūrą.

ATSILIEPIMAI IŠ AGNĖS

Sveiki, Mielieji,
Pagaliau varlė keliauninkė atkeliavo į Ausraliją. Po šios kelionė man joks skrydis neatrodys ilgas:)) Iš viso buvau keturiuose miestuose, tiek pat sykių pakilau ir nusileidau. Iš tikro, negaliu sakyti, kad skrydis prailgo labai. Prisižiūrėjau gražių vaizdų; skrisdama, mačiau saulėlydį virš debesų, naktinį Londoną, Hong Koingą.
Pro apsaugą visur ramiai praėjau, niekas nesvėrė ir 11 kg rankinio bagažo!!! Stebuklas, kad mano lagaminai nepasiklydo.
Ausralijoje labia šilta, saulėta ir gera. Visur auga įdomūs augalai. Kengūrų, gyvačių ar krokodilų dar neteko matyt.
Gyvenu pirmame aukšte kartu su dar 5 studentais: brazilais, lenkais, slovakais. Visi atrodo labai faini.
Užsukau į AEC. Susipažinau su Romanu, kuris kuruoja lietuvius. Labai draugiškas vyrukas.
Dabar dirbu padavėja indų restorane. Vėliau pasiieškosiu dar geresnio.
Netoli manęs gyvena keletas lietuvių. Labai laukia merginų iš Lietuvos:)))

Kiti ZIP Travel "Study & Work in Australia" įspūdžiai: